Žemėlapis - Taragona (Tarragona)

Taragona – uostamiestis Katalonijoje, įsikūręs ant Viduržemio jūros kranto. Taragonos provincijos ir Taragoneso komarkos administracinis centras.

Mieste išliko senovės Romos statinių, įskaitant amfiteatrą, bei jų liekanų. 2000 metais įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.

Taragona turi didelį jūrų uostą. Už 7,5 km į šiaurės rytus yra tarptautinis Reuso oro uostas. Aplink miestą išsidėstę nemažai chemijos pramonės įmonių. Netoliese įsikūręs vienas didžiausių Europoje pramogų parkų PortAventura.

Pagal vieną iš katalonų legendų miestas pavadintas vyriausiojo Tubalo sūnaus Tarraho vardu apie 2407 m. pr. m. e. Pagal kitą legendą (kildinamą iš Strabono ir Megasteno) pavadinimas kilęs iš Tearkono Etiopo, VII a. pr. m. e. faraono, kuris esą kariavo Ispanijoje. Tikroji Taragonos įkūrimo data nežinoma.

Pradžią miestui galėjo duoti iberų miestas Kesse ar Kosse, pavadintas pagal šio regiono iberų gentį, tačiau Taragonos identifikavimas su Kesse nėra visiškai pagrįstas. Pasak leksikografo William Smith miestą taip pat galėjo įkurti finikiečiai, kurie jį vadino Tarchon (pagal Samuel Bochart tai reiškia „tvirtovė“).

218 m. pr. m. e. romėnų generolai broliai Gnėjus ir Publijus Scipionai užkariavo iberų miestą. Miestą jie įtvirtino ir išplėtė bei pavertė tvirtove ir arsenalu kovoje su kartaginiečiais. Romėnų miesto pilnas pavadinimas buvo Colonia Iulia Urbs Triumphalis Tarraco. Jis buvo Artimosios Ispanijos provincijos, o vėliau Romos imperijos Tarakono Ispanijos provincijos administraciniu centru.

Po savo Kantabrijos kampanijos Tarakone žiemojo Augustas. Pasak Melos Tarakonas buvo turtingiausias pakrantės miestas, o Strabonas jo gyventojų skaičių lygina su Naująja Kartagina (Carthago Novo). Tarakone buvo kaldinamos monetos.

Taragonoje yra išlikę nemažai romėnų laikų statinių: amfiteatras, cirkas, Forum Romanum, triumfo arka Arc de Berà, akvedukas Aqüeducte de les Ferreres. XIX a. čia rasta neišlikusios Tiberijaus Klaudijaus Kandido statulos pagrindas. Joje yra 24 eilučių tekstas, kuriame aprašoma šio Romos imperatoriaus Septimijaus Severo sąjungininko senatoriaus karjera. 2000 m. Tarakono archeologinis ansamblis paskelbtas UNESCO pasaulio paveldo objektu.

Archeologinė promenada (Passeig Arqueològic) eina palei miesto sieną, kuri pasak romėnų istorikų Livijaus ir Plinijaus statyta III a. pr. m. e., tačiau kai kuriais vertinimais yra gerokai senesnė. Archeologijos muziejuje (Museu Arqueològic) demonstruojami romėnų epochos eksponatai, tarp jų vertingos mozaikos, iš kurių išsiskiria Medūzos galva.

Po Vakarų Romos imperijos žlugimo Tarakonas buvo užimtas vandalų, o 476 m. – vizigotų karaliaus Euricho. Apie 716 m. miestą užėmė maurai. Po to, iki Rekonkistos pradžios XII a. miestas buvo sugriautas ir menkai apgyvendintas. 1118 m. miestą užėmė Barselonos grafas Raimundas Berengaras III. Jis miestą padarė Katalonijos bažnyčios centru (iki tol Katalonijos bažnyčia priklausė Narbonos arkivyskupystei).